top of page
  • DvaroKavos

Pagalba imunitetui

Atnaujinta: 02-05

Tiek ruduo, tiek ankstyvas pavasaris tampa iššūkiu mūsų imuninei sistemai. Sausas patalpų oras, saulės ir judėjimo trūkumas, sunkesnis maistas ir dažnesni viršutinių kvėpavimo takų susirgimai taip nustekena mūsų imunitetą, kad dažnam pavasario pradžia ar pagaliau nusistovėjęs ruduo reiškia ne lauktą jėgų antplūdį, o, priešingai, jų trūkumą. Nuolatinis nuovargis erzina ir verčia ieškoti būdų kaip padėti savo organizmui.


gėlė puodelyje, damasko arbata

Mūsų imunitetas yra subalansuota specialių ląstelių, baltymų, antikūnų, citokinų ir kitų molekulių sistema, cirkuliuojanti kraujotakoje ir skirta kovai su infekcijomis ir kitomis nepageidaujamomis biologinėmis invazijomis ar ląstelių pakitimais, jų senėjimu, kartu išlaikant pakankamą toleranciją – alergijų ir autoimuninių ligų nebuvimą. Imuninio atsako stiprumą ir tikslumą lemia daugybė veiksmių: amžius, lytis, genetiniai polinkiai, mityba, aplinkos tarša, gyvenimo būdas, streso lygis.


Organizme paprastai egzistuoja dinamiška pusiausvyra tarp laisvųjų radikalų susidarymo – ląstelių oksidacijos ir jų „gesinimo“ – antioksidacinės apsaugos. Jei ši pusiausvyra sumažėja, imuninės ląstelės turi mažesnį poveikį organizmo funkcijoms, trumpesnį gyvavimo laiką. Žalinga laisvųjų radikalų veikla yra susijusi su ląstelių membranų, DNR ir fermentų pažeidimais. Oksidacinis stresas yra pagrindinis veiksnys, įtakojantis imuninės sistemos sutrikimus ir ligas, tad, galima teigti, kad imuninė sistema yra jam itin jautri.


Natūralūs vaistinių augalų (fitocheminiai) junginiai, turintys antioksidacinį ir imunomoduliacinį poveikį, tokiu atveju gali veikti kaip reguliuojanti priemonė. Tai gamtoje randami biologiškai aktyvūs junginiai, pasižymintys farmakologiniu veikimu, mažai toksiški, veikiantys tik tam tikras kenksmingo oksidacinio proceso grandis. Šiuolaikinei medicinai, o ir mūsų kasdieniniam gyvenimui, svarbūs augalai, pasižymintys imuninę sistemą stimuliuojančiu, antimikrobiniu ar antivirusiniu poveikiu.

 

Peršalimų sezonui siūlome trijulę: Damasko rožė, laukinės erškėtrožės vaisiai ir pušų pumpurai.


Damasko rožės pumpurų arbata



Damasko rožių žiedų arbata

Mūsų asortimento „žiedas“ – nuo vaikystės Viktorijos mėgiama Damasko rožė (Rosa damascena).


Rožių šeima stebina ne tik žiedų grožiu – ištyrus 12 rožių veislių, nustatyta, kad rožių arbatos fenolio kiekis ir antioksidacinis aktyvumas yra toks pat arba net didesnis nei žaliosios arbatos (Camelia sinensis).



Užimanti svarbią vietą Artimųjų Rytų tradicinėje medicinoje, naudota gydant infekcines odos ir akių ligas, skrandžio problemas, silpnumą ir depresiją. Šis, labiau žinomas kaip dekoratyvinis augalas, be aromatingų turi nemažai farmakologinių ir maistinių savybių, įskaitant antibakterines, antioksidacines, kosulį mažinančias, raminančias, antidiabetines ir antidepresines.

Vaistinės Damasko rožės žiedlapių funkcijos iš dalies siejamos su fenolinių junginiais, o taip pat gausa tokių kaip terpenai, glikozidai, flavonoidai ir antocianinai, karboksirūgštis, mircenas, vitaminas C, kempferolis ir kvercetinas, citronelolis ir geraniolis – net sukasi galva nuo šitiekos!

Šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad rožių žiedlapių suspensijos kultūroje gausu pektino polisacharidų, kurių imunofarmakologinis aktyvumas teigiamai veikia virškinimo ir imuninę sistemą, gana stabiliai apsaugo DNR nuo oksidacijos. O kalbant paprasčiau – arbata, pagaminta iš subrendusių Damaskinės rožių žiedlapių, pasižymi didžiausiu antioksidaciniu ir imunitetą budinančiu aktyvumu ir neturi kofeino!



Laukinių erškėtuogių arbata


Nuo žiedų keliaukime prie vaisių.


Laukinės erškėtrožės vaisiai

Laukinių erškėtuogių - raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa) arbata daugelyje kultūrų yra itin vertinama nuo senų senovės. O dabar turime sąlygas jau ir moksliškai patyrinėti, kodėl: tonizuoja, stiprina organizmą, saugo nuo aterosklerozės ir uždegiminių ligų, skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.

Erškėtuogių arbatą patariama gerti sergant širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos, medžiagų apykaitos ligomis, kenčiant nuo avitaminozės bei sveikstantiems po sunkių ligų. Ji gali padėti gydyti gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, lėtines kepenų ir tulžies pūslės ligas, stiprinti smulkiąsias kraujagysles – tinka sergantiems hipertenzija bei patyrusiems insulto priepuolį. Įrodytas priešuždegiminis poveikis aktualus kovojantiems su atopiniu dermatitu ar odos senėjimu.


Įdomu tai, kad erškėčių vaisiuose vitamino C kiekis yra ~10 kartų didesnis negu juoduosiuose serbentuose ir ~50 kartų didesnis nei citrinose!



Erškėčių vaisiuose gausu ir kitų vitaminų: A, B1 – B3, K ir E, taip pat ir mineralinių medžiagų: fosforo ir ypatingai daug kalio, apstu kalcio ir magnio, geležies, mangano, cinko, vario, karotenoidų, naudingųjų riebalų rūgščių ir vandenyje tirpių fenolinių junginių, mums ypač svarbių dėl antioksidacinių ir antimikrobinių savybių.


Išsamaus tyrimo metu nustatyta, kad net kultūriškai auginamos (o ką tada kalbėti apie mūsų uogas, renkamas Lietuvos pajūryje) erškėtuogės pasižymi aukštesnėmis antioksidacinėmis savybėmis, nei kiti gerai žinomi antioksidaciniai vaisiai, tokie kaip šermukšniai, gudobelės, aronijos, juodieji serbentai ir net mėlynės.


Pušų pumpurų arbata


pušų pumpurai

Iš pajūrio kopų ženkime į pušyną – užsiplikykime pušų pumpurų arbatos tam įkyrėjusiam kosuliui išvyti.

Liaudies medicinoje pumpurų nuovirais gydydavo reumatą, bronchitą, skatindavo tulžies išsiskyrimą. Graikų gydytojas Hipokratas savo ligonius, kurie sirgo plaučių tuberkulioze, gydydavo ilgai juos ganydamas po pušynus. Egipto papirusuose yra įrašų, kurie įrodo, kad net faraonus gydytojai nuo plaučių uždegimų ir kitų plaučių ligų gydė pušų sakų preparatais.


Galingasis gyduolis – pušynas veiksmingas savo milžiniškais fitoncidų kiekiais, o pats spyglių sakų kvapas gerina kvėpavimo funkciją, aktyvina kraujo bei medžiagų apykaitą. Dabar vykdomi moksliniai paprastosios pušies (Pinus silvestris L.) pumpurų, spyglių, sakų tyrimai atskleidžia jų stiprų farmakologinį aktyvumą.


Jauni pušų ūgliai laikomi puikiu antioksidantų šaltiniu: pumpuruose susidarančių eterinių aliejų sudėtyje yra bornilacetato, pinenų, limoneno ir kitų terpenų, laisvųjų alkoholių, dervingos medžiagos boleritino, kartumynų, raugų, vitamino C ir K, karotino, mineralinių medžiagų, dervų. Fenolinių junginių ir askorbo rūgšties gausa lemia pušies pumpurų antioksidacinį, antimikrobinį ir priešuždegiminį poveikį.

Arbata skystina bronchų sekretą (skatina atsikosėjimą), mažina uždegimą, avitaminozę, skatina šlapimo išsiskyrimą.


Be to, daugelis tyrimų parodė, kad įvairių pušų rūšių žaliavos aliejus ir ekstraktai gali slopinti patogeninių bakterijų, pvz., Staphylococcus aureus, Micrococcus luteus, Protrus vulgaris, Shigella flexneri, Streptococcus faecalis dauginimąsi.


pušų pumpurų arbatos indelis

Tad, jei neturite galimybės pasivaikščioti miške ir prisirinkti per žiemą daugiausiai vitamino C sukaupusių pušies spyglių, užsiplikykite puodelį pušų pumpurų arbatos - gėrimui, garinimui, kambarių drėkinimui ar gerklės skalavimui. Pasimėgaukite ne tik prabangiu aromatu, bet ir kovingosiomis savybėmis.


Pasakojimą mokslinių tyrimų duomenimis papildė ir farmakologinį aktyvumą lemiančias medžiagas surikiavo mūsų mylima pagalbininkė dr. Bronislava Butkutė.


Šaltiniai: Journal of natural sciences Journal of traditional and complementary medicine Asian Journal of Pharmacy and Technology

International journal of food science Plant Physiology and Biochemistry International journal of molecular sciences Acta Biochimica Polonica


© Draudžiama kopijuoti ir platinti svetainėje www.dvarokavos.lt esančią vaizdinę ir tekstinę informaciją be MB „Užupių manufaktūra“ sutikimo. Kilus klausimams dėl šioje interneto svetainėje esančios informacijos panaudojimo, prašome kreiptis el. paštu info@dvarokavos.lt 

126 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską
bottom of page