Ar ir jūs rudenėjant sapnuojate grybus arba, kaip Dzūkijoje įprasta sakyti, žemę žydint? Mes – taip! Uodėme, ragavome ir jungėme grybus su paveldo kavomis ir prieskoniais į Miško stebuklų receptus!

Dvaro kavos įkvėpimo šaltinis

Beveik kiekvienoje grupėje atvykstančioje degustuoti kavų į Sližių dvarą, atsiranda bent vienas žmogus, kuris mesteli klausimą: „o tai iš kur žmonės žinojo, iš kokių šaknų ir sėklų tas kavas gaminti?”. Geras klausimas, pagalvodavau, bet vienareikšmio atsakymo nežinojau. O štai prieš gerus metus atsakymas ėmė lipdytis…

Vieną pobjaurią žiemos dieną keliavau iš Vilniaus į Sližius. Automobilyje klausiausi laidos, apie tai, ką žmonės dirba kiekvieną dieną. Laidos viešnia, Lietuvos bioarcheologė dr. Giedrė Keen Motuzaitė Matuzevičiūtė, pasakojo ne tiek apie save, kiek apie tai, ką veikė, kaip gyveno, o svarbiausia, kuo maitinosi Lietuvoje gyvenę akmens amžiaus žmonės. 

Mokslininkė patvirtino, kad be sužvejotų ir sumedžiotų laimikių, mityboje buvo gausu miškų, pamiškių ir pievų gėrybių. Akmens amžiaus žmogus, kuris dar nebuvo žemdirbys, rinko ir valgė lazdynų riešutus, vandens lelijų šaknis, kiaulpienių (Taraxacum officinale) ir didžiosios varnalėšos (Arctium lappa L.) šaknis, o taip pat laužavietėse tyrėjai randa ir apskrudusių paprastojo ąžuolo (Quercus robur) gilių. 

Visgi, labiausiai nustebino mokslininkės nupasakota grybų svarba šiaurėje gyvenusių žmonių išlikimui. Pasirodo grybai buvo būtina sąlyga pirmykščiam žmogui čia gyventi, nes jų dėka organizmas galėjo gauti pakankamo vitamino D kiekį! Tad galime teigti, kad pavyzdžiui, mūsų voveraitė (Cantharellus cibarius) – tai tikri saulės konservai. 

Veikdami maisto sektoriuje pastebime, jog čia vis daugiau dėmesio skiriama funkciniams grybams ir jų tyrimams bei pritaikymui šiuolaikinio žmogaus mityboje ir sveikatingumui. 

Tad nugirsti pokalbiai ir nuoseklus domėjimasis naujausiais tyrimais tapo atspirtimi naujajai „Dvaro kavų” linijai su funkciniais grybais. Uodėme, ragavome ir jungėme grybus su paveldo kavomis ir prieskoniais į Miško stebuklų receptus! Buvome įkvėpti pirmykščio žmogaus, šiauriečio išminties ir šiuolaikinio žmogaus poreikio išlikti žvaliam bei subalansuotam. 

O prieš kviesdama ragauti, dar noriu pasidalinti keliomis mintimis, kurios sudaro naujosios Miško stebuklų – kavų su funkciniais grybais – linijos ašį.

Ąžuolas – stiprių dievų namai, gilė – aukso amžiaus maistas?

Kavų linija su grybais nenutolsta nuo ąžuolo. Puodelyje gilių kava maloniai priima grybus, taip kaip ir girioj po ąžuolu ant samanos susėda abu – gilė ir voveraitė. 

O kas ąžuole be gilių? Istoriniai ir mitologiniai šaltiniai patvirtina, kad nuo Baltijos iki Viduržemio jūros pakrančių ąžuolas buvo dievų namai, o gilės – maisto šaltinis. Pavyzdžiui, senovės graikai „auksiniu amžiumi” vadino laikus, kai žmonės maitinosi vien gilėmis ir medumi (vasarą intuityviai sukūrėme šaltąjį graikų aukso amžiaus gėrimą – gilių kavą su medumi, tik graikų filosofai patartų vietoje karvės pieno, naudokiti – ožkos) O kur šį nuostabų gėrimą gertų skandinavų Toras, graikų Dzeusas, ar mūsas Perkūnas? Žinoma, įsitaisę ąžuolo viršūnėje. 

Ąžuolai indoeuropiečių mitologijoje – dievų buveinė, baltų mitologijoje, centrinis šventyklos medis, kuriame apsigyvenusi ir visa dievų trejybė Patulas, Perkūnas ir Patrimpas. Galbūt tai jie nukrečia giles žemėn žmonėms?

Paprastojo ąžuolo (Quercus robur) gilės nuo seno buvo naudojamos kaip itin vertingas maistas, duonos tešlos pagrindas ir kaip kavos pakaitalas. 

Tradiciškai gilės naudotos ir medicinoje – kaip sutraukianti priemonė nuo viduriavimo ir apsinuodijimo. Gilių kava buvo vaišinami sveikstantys po ligų, nusilpę ar drąsą praradę. 

Paprastojo ąžuolo gilėse ištirta daugybė biologiškai aktyvių junginių, stebinančių antioksidaciniu aktyvumu, tad gilės dabar iš naujo atrandamos kaip funkcinis maistas. Gali kilti klausimas kas vyksta kaitinant giles, kai jas ruošiame kavai? Gilių kava gaminama iš termiškai apdorotų – lukštentų, mirkytų ir švelniai skrudintų gilių branduolių, o štai tyrimais sako, kad skrudinant bioaktyvios gilių savybės tik stiprėja. Giliau panardyti gilių temoje galite čia. O dabar žvilgtelėkime, kokie stebuklai dedasi po ąžuolu!

Kur Perkūnas trenkia – ten grybai auga

Tūkstantmetė rinkimo tradicija – grybų, uogų, žolelių – mūsų kraštuose niekada nebuvo nutrūkusi. Europos kontekste tai ypatinga ir verta pasidžiaugimo. 

Anot grybus ir lietuvių prigimtinę religiją tyrinėjančios mokslininkės Eglės Trinkauskaitės-Johnson, grybavimas yra archajinis užsiėmimas, o ir šiandienos kontekste taip išlaikomas gyvas ryšys tarp žmogaus ir gamtos, taip pat su protėviais. Juk grybauti – atskirti nuodingus nuo valgomųjų, skanius nuo nelabai – išmokstame ne iš knygų, o iš tėvų ar senelių.

Mitologijoje grybai įprastai siejami su chtoniškuoju, požemio pasauliu, taip pat vis dar atmenama sąsaja ir su turtais, po žeme slypinčiais lobiais. Lietuvoje plačiai fiksuotas ir tikėjimas, kad savo kilme grybai visgi buvo „nuo Dievo“, laimin­ti, sakant, kad tai bus duona stokojantiems. O iš dar senesnių laikų mus pasiekia posakis: „Kur Perkūnas trenkia – ten grybai auga“, taip pat nurodo į duodantį dievą. Ne veltui taip pat vis dar tikima, jog kiekvienam skirta rasti savo grybus, kaip ir savo laimę ar dalią. 

Apie miške tarpstantį magiškąjį, stebuklinį pasaulį nuostabiai pasakoja Airijos žmonės. Anot jų, grybai auga ten, kur naktimis šokančios fėjos. Grybai – tai fėjų palikti pėdsakai. Į šiuos grybų ratelius – sąspiečius, žmogui būdavo pavojinga įžengti. Tame rate ir laikas ėjo daug lėčiau ir šokti tekdavo iki jėgos išseks.

Grybai sieti ir su požemio pasauliu – ne visada švariu, ne visada saugiu, nes ir grybai, ar tie, kurie juos „pasodino”, turį įvairių stebuklingų savybių. Grybų karalystė nepriklausė žmonėms, ilgą laiką jų nepavyko sukultūrinti, kaip kad kitų augalų. Tikėtina, kad dar ir dėl šios priežasties grybai buvo ir tebėra siejami su antgamtiniu, laukiniu, savas taisykles turinčiu pasauliu. 

Grybai kadaise buvo matyti kaip magiški ir nepažinūs, šiandien jie tampa mūsų sąmoningų pasirinkimų dalimi. Kiekvienas gurkšnis ar kąsnis tebeneša miško gelmės ir senosios išminties, bet kartu teikia šiuolaikiškai pagrįstą naudą – imunitetui, vidinei pusiausvyrai, proto skaidrumui ar nuotaikai. Susipažinkite!

Jei radai voveraitę

Grybai – vienintelis natūralus negyvūninės kilmės vitamino D šaltinis. Suvalgę patiekalą su grybais, gaunate reikšmingą kiekį vitamino D2. Žmogaus organizme jis virsta aktyvia medžiaga, padedančia įsisavinti kalcį, stiprinti kaulus ir palaikyti imunitetą.

Visiems gerai pažįstama paprastoji voveraitė (Cantharellus cibarius) sukaupia bene daugiausia vitamino D2 iš visų mūsų kraštų grybų. Ne veltui ji vadinama „auksine voveraite“ arba „auksine girolle“. Todėl Miško stebuklų bekofeinę kavą su grybais natūraliai lydi saulė – kiekviename puodelyje po spindulį gerai dienai! 

Gilių kava su grybais. Skonis: graikinių riešutų nata su abrikoso saldumo ir umami poskoniu.

Jei prigrybavai liūto karčių

Miško stebuklų bekofeinių kavų linijoje savo vietą oriai užsiėmė ir Liūto karčių grybas (Hericium erinaceus). Tai – grybas, kurį senovės kinai vadino „proto ir dvasios maitintoju“. Jis dovanoja aiškumą, stiprina nervų sistemą, ir tarsi padeda žmogui neužmiršti savo tikrosios kelionės krypties. Galbūt tai ir yra tikrasis Gilgamešo ieškotas augalas? 

O šiandien mokslininkai patvirtina, kad liūto karčiai išsiskiria palankiu poveikiu centrinei nervų sistemai bei ją saugančiomis savybėmis. Tad įtraukdami liūto karčių grybą į Miško stebuklų kavų sudėtį, sukūrėme bekofeinį gėrimą, kuris duoda ne tik šiaurietiškos stiprybės skonį, bet ir proto aiškumo bei pusiausvyros pojūtį.

Kaip atrakinti saulės stebuklus?

Dažnai mitologijoje randame paslapčių ar lobių, pasiekiamų tik tiems, kas turi raktą. Panašiai yra ir su vitaminu D ir jo pasisavinimu mūsų organizme. Vitaminas D priklauso riebaluose tirpstančių vitaminų grupei, todėl svarbu, kaip geriame Miško stebuklų kavas. Jei renkatės kavą balinti karvės pienu – tai puikus derinys. Jei labiau mėgstate augalinį pieną, verta kavą pagardinti dar ir kokosų sviestu ar šlakeliu alyvuogių aliejaus. Tada puodelis tampa tikru stebuklu – riebalai, lyg raktas, atrakina grybuose esančio vitamino D galimybes.

Žiemos stebuklai | Gilių kava su grybais ir prieskoniais. Skonis: gili riešutų nata su šildančiais prieskoniais ir vanilės saldumu.

Pirmykščio žmogaus patirties įkvėptas bekofeinės kavos ritualas

Kai šiandien į puodelį pilame gilių kavą, praturtintą voveraitėmis ir liūto karčiais, mes iš tikrųjų tęsiame tą pačią istoriją. Tai ne tik gėrimas, mums jis tai pirmykštis šiauriečio išgyvenimo menas, virtęs šiuolaikinio žmogaus ritualu.

Miškas niekada nebuvo tik medžiai. Jis visada buvo – dieviška buveinė, maisto ir šilumos resursas, tikra stebuklų skrynia. O šiuos stebuklus „Dvaro kavos” rūpestingai sudėjo į Jūsų puodelį.

Linkime dalyvauti miško stebuklų šventėje kasdien!

Šaltiniai

1. Trinkauskaitė-Johnson, E. (2006). Lietuvių prigimtinio tikėjimo ir mitologijos aspektai. Vertimas: Razauskas, D. Prieiga: tautosmenta.lt
2. Kaczmarek, F. (2021, October 25). Of Fungi and Fairy Rings. Northern Woodlands. Prieiga: northernwoodlands.org
3. Wikimedia Commons (medinis raižinys): Fairies dancing in a ring. Prieiga: commons.wikimedia.org
4. Wijesekara, T., & Xu, B. (2024). New insights into sources, bioavailability, health-promoting effects, and applications of chitin and chitosan. Journal of Agricultural and Food Chemistry, 72(31), 17138–17152.
5. Science & Nutrition (2023). Chanterelles (Cantharellus cibarius) – nutrition and bioactive compounds. Food Science & Nutrition, 13(1), e4641. doi link
6. Muszyńska, B., Kała, K., Firlej, A., & Ziaja, K. (2016). Cantharellus cibarius — Culinary-medicinal mushroom content and biological activity. Acta Poloniae Pharmaceutica – Drug Research, 73, 589–598.
7. Lemieszek, M. K., Nunes, F. M., & Rzeski, W. (2019). Branched mannans from the mushroom Cantharellus cibarius enhance the anticancer activity of natural killer cells against human cancers of lung and colon. Food & Function, 10(9), 5816–5826.
8. Tarailaitė, A. lrt.lt. (2023). Mokslininkai apie populiarius grybų papildus: ne viskas parašyta informaciniame lapelyje. Prieiga: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2360987/mokslininkai-apie-populiarius-grybu-papildus-ne-viskas-parasyta-informaciniame-lapelyje