Pirmą kartą „Dvaro kavų” kolektyve ragaudami lubinų kavą kalbėjome apie lubinus Lietuvos peizaže ir šiltas vešlias birželio pievas. Kažkas pasakojo iš klasės ekskursijos teprisimenantys juos – besisupančius mėlynus lubinų žiedynus, o ne kultūrinę programą. Šios mėlynosios pievos – tai invazinių lubinų plantacijos (Lupinus polyphyllus), kurias, dabar, žinome, reikėtų kuo sparčiau skinti, kad toliau ši dekoratyviė rūšis nesiplėstų ir neužgožtų mūsų įvairiaspalvių natūralių pievų. O štai maistiniai baltieji lubinai (lupinus albus) yra kur kas įdomesni lipdant vientisą šio įspūdingo augalo kulinarinį portretą.
Mums buvo įdomu pažinti lubiną kavos puodelyje. Kviečiame su lubinų kava susipažinti ir jus.
Lubinų kelionė į Europą
Lubinai – tai paprastas, bet ir universalus ankštinis augalas, pradėjęs savo kelionę Europos link dar Senajame Egipte. Archeologiniai tyrimai liudija, kad lubinai auginti dar XII Egipto faraonų dinastijos valdymo metais apie 2000 metų pr. Kr. Istorijos vingiais jie atkeliavo į Viduržemio jūros regiono žemes, o vėliau ir į Centrinę, Rytų Europą bei plačiai paplito dėl savo gebėjimo augti skurdesnėje dirvoje, ypač kalnuotose ar smėlėtose žemėse. Lubinai auginti ir vertinti tiek kaip maistas, tiek kaip pašaras.
Kaip gi lubinai pakvipo kavos puodelyje?
Alternatyvų kavos pupelėms turėjo visos šalys. Lubinų kava – tik viena jų, tačiau išties gali būti vadinama europietiška. Jauki tradicija gerti lubinų kavą radosi iš stokos ir išradingumo. Viena seniausių žinomų lubinų kavų, vadinama „Altreier Kaffee“, kilo iš Pietų Tirolio, Italijos ir istoriniuose šaltiniuose minima dar XIX a. Ji vertinta dėl savo skonio, primenančio tikrą pupelių kavą. Savo lubinų kavos versiją turėjo ir vokiškai kalbantys kraštai – nuo Austrijos, Šveicarijos iki Vokietijos kaimiškų regionų, kur lubinų kava buvo žinoma tokiais vardais kaip Schwäbischer Kaffee, Bauernkaffee ar Gartenkaffee. Šie pavadinimai atspindi ir geografinį, ir socialinį jos pobūdį – tai buvo paprastų žmonių kava, gimusi iš stokos, bet pasižyminti savitu skoniu ir šiluma.
Net ir ribotą žemės plotą turinti šeima skirdavo kampelį lubinams. Dažiausiai moterys rūpindavosi kavos paruošimu: lubinų sėklas džiovindavo saulėje, skrudindavo specialiuose puoduose ant krosnelių, maldavo ir galiausiai gautą kavą parduodavo turguose, taip papildydamos šeimos pajamas.
Lubinų kava ne tik maitino, bet ir jungė – šeimas, bendruomenes, kartas; įsitvirtino kaip dalis Europos kulinarinės tapatybės – nuo Alpių šlaitų iki Centrinės Europos lygumų.
Lubinų kavos skonis ir aromatas
Šiandien lubinų kavai ruošti naudojame baltųjų lubinų (Lupinus albus) rūšies saldžiųjų veislių sėklas. Laukinėse rūšyse ir senovinėse veislėse itin aukštas alkaloidų kiekis – jos karčios ir toksiškos. Selekcininkai atrinko veisles, kuriose alkaloidų kiekis minimalus, tad lubinai tapo tinkami maistui be sudėtingo apdorojimo. Vasaros pabaigoje, kai saldžiųjų lubinų sėklos subręsta, jos džiovinamos ir skrudinamos, atskleidžiant jų riešutišką, kakavos ir žemės aromatą, artimą pupelių kavai. Skrudinant išryškėja maloni karamelizuota nata.
Iš lubinų išgaunama tamsi, švelniai rūgštelėjusi bekofeinė kava. Europos šalių tradicijoje lubinų kavą žmonės maišydavo su skrudintais miežiais, rugiais, kviečiais tam, kad praturtintų skonį, o kavos kartumui sušvelninti naudoti saldūs priedai – nuo cukrinių runkelių ar džiovintų vaisių iki importuotų figų ar datulių. Šiandien specialiai kavai auginamos lubinų veislės leidžia mėgautis sodria juoda šių ypatingų sėklų kava, o gardinama ar balinama ji ne dėl reikalo maskuoti, bet siekiant sukurti ypatingą gėrimą sau. Kaip ir kitos bekofeinės kavos lubinų kava gardinama mėgstamu pienu, pvz. kokosų, sojų, taip pat kakava, šokoladu, cinamonu ar kardamonu – taip sukuriami subtilūs, šiuolaikiški skoniai, kuriuose susipina nostalgiškas kalnų paprastumas ir modernus gurmaniškumas.
Lubinai vis dažniau atrandami kaip alternatyva pupelių kavai dėl kelių šiuolaikiniam vartotojui aktualių priežasčių, kurios susijusios tiek su skonio paieškomis, tiek su sveikata, tiek su tvarumu.
Lubinų kavos teikiama nauda kūno pusiausvyrai
Lubinų kava yra natūraliai bekofeinė, neturinti glitimo, tačiau savo skoniu itin artima pupelių kavai. Taip pat lubinai yra laikomi mažai alergizuojančiais augalais, todėl jų kava gali būti tinkama žmonėms su specifiniais mitybos poreikiais. Tyrimai patvirtina, kad lubinų kava gali turėti tam tikrų funkcinių savybių, kadangi joje net ir po skrudinimo ir plikymo išlieka vertingų antioksidantų, kai kurių mineralių medžiagų bei cukraus kontrolei naudingo γ-kongliutinu, taip pat medžiagų palankių virškinimui ir žarnyno mikrobiotos sveikatai.
Tyrimai rodo, kad lubinų kavos skrudinimo metu gali padidėti antioksidacinį poveikį turinčių polifenolių kiekis. Mokslininkų dėmesys pastaraisiais metais krypo ir į lubinuose esantį γ-kongliutiną – baltymą, turintį insuliną imituojančių savybių ir galimai naudingą gliukozės kiekio kraujyje kontrolei. Manoma, kad dalis γ-kongliutino gali išlikti ir gėrime, tačiau šiam poveikiui pagrįsti tebėra renkami moksliniai duomenys.
Taip pat įdomios mokslininkų įžvalgos apie lubinų kavoje esančias skaidulas. Nors didžioji dalis lubinų skaidulų lieka kavos tirščiuose, tam tikras kiekis tirpių polisacharidų gali patekti į gėrimą. Tokios skaidulos siejamos su palankiu poveikiu virškinimui ir žarnyno mikrobiotos sveikatai.
Be to, literatūroje pažymima, kad lubinų kavoje gali išlikti nedideli kiekiai vandenyje tirpių mineralų – kalcio, magnio, fosforo ir kalio, kurie gali prisidėti prie organizmo mineralų balanso palaikymo.
Pusiausvyrą atstatantis gurkšnis ir žmogui, ir žemei
Kalbėdami apie lubinų kavą ir kitas savo bekofeines kavas dažnai jų skonį nusakome kaip žemišką, turtingą, sodrų. Tai ne tik mūsų kavų skonio charakteristika, bet ir nuoroda į tai, kad kiekvienas augalas, iš kurio ruošiama kava, ima gyvybę ir skonį iš žemės. Tad kokia ta žemė, kaip rūpinamės ja?
Kaip ir anksčiau, taip ir šiandien ūkininkaujant ieškoma būdų žemei grąžinti tai, ką žmogus paėmė savo gerui. Naudojamos įvairios tausojančios praktikos: sėjomaina, mulčiavimas, po derliaus nuėmimo augalai paliekami laukuose, augalininkystė derinama su gyvulininkyste ir kt. Lubinai laikomi išskirtinai palankiais dirvai. Jie geba natūraliai surišti atmosferos azotą ir savo giliomis, tankiomis šaknimis purena žemę, pagerindami jos struktūrą ir papildydami organinėmis medžiagomis.
Verta žinoti, kad rinkdamiesi produktus galime prisidėti prie dirvožemį tausojančių ir atkuriančių praktikų. Štai keli aspektai, į kuriuos naudinga atkreipti dėmesį:
- Tiek Lietuvoje, tiek Vakarų Europoje vis dažniau žymimi produktai, užauginti regeneratyviais būdais, siekiant išsaugoti ar atkurti dirvožemio sveikatą. Ant tokių produktų pakuočių galima rasti sertifikatus, tokius kaip Regenerative Organic Certified (ROC), Demeter Soil Association Organic, Land to Market, Carbon Farming Label. Ženklai padeda pirkėjui atpažinti produktus, kurie prisideda prie žemės gyvybingumo išsaugojimo.
- Visgi smulkiems ar pradedantiems ūkiams gauti oficialius sertifikatus gali būti sudėtinga. Tad verta atkreipti dėmesį į tai, kaip augintojai kalba apie savo ūkininkavimo praktikas. Skaidriai apie dirvos tausojimą kalbantys gamintojai dažnai verti pasitikėjimo, o jų produkcija verta mūsų pasirinkimo.
- Be sertifikatų ar asmeninio vietos ūkių pažinimo, svarbu pažinti ir suprasti ir pačius augalus bei jų poveikį dirvos sveikatai. Pažinodami ir į savo mitybą įtraukdami augalus, kurie natūraliai gerina dirvožemį – taip pat remiame regeneratyviosios žemdirbystės principus.
„Dvaro kavų” bekofeines kavas paruošti paprasta!
Lubinų kava – tinka gerai savijautai palaikyti, sąmoningam tvarumui praktikuoti ir kavos ritualui tęsti. Ne mažiau svarbu, kad lubinų kavos puodelis rankose atsiras be didelio pasiruošimo. Kaip ir visas „Dvaro kavų” bekofeines kavas, lubinų kavą rekomenduojame ruošti paprastai – užplikant karštu vandeniu puodelyje, naudojant kavinuką ar French press.
Vienam kavos puodeliui paruošti naudokite 1 – 1.5 a.š. lubinų kavos, užplikius leiskite kavai pritraukti 5-7 min, o skoniui papildyti balinkite pienu ar mėgstama augaline pieno alternatyva, saldinkite medumi ar natūraliais saldikliais, įberkite šiek tiek cinamono, kardamono ar kitų mėgstamų prieskonių, kurie prisidėtų ne tik prie skonio, bet ir prie gero organizmo balanso.
Gurmaniški eksperimentai su lubinų kava
Lubinų kava – tai europinio kulinarinio paveldo dalis, kurią galite pažinti tiesiog savo puodelyje. Tad kviečiame atrasti, o susipažinus ir paeksperimentuoti. Vos tik atšilus orams siūlome paragauti lubinų kavos ir kakavos dueto.
Šalta bekofeinė lubinų kava su kakava – vasariškas augalinis kavos gėrimas
Ingredientai (mėgautis dviems):
- 2 a. š. lubinų kavos
- 2 a. š. kakavos
- 50 ml šalto sojų pieno
- 250 ml šalto kokosų pieno
- 15 g juodojo šokolado drožlių
- Ledo kubelių ir mėgstamo saldiklio pagal skonį
Paruošimas:
- Lubinų kavą užplikykite ~200 ml vandens, perkoškite ir atvėsinkite.
- Sumaišykite ar suplakite atvėsintą lubinų kavą su kakava, sojų ir kokosų pienu ir pasirinktu natūraliu saldikliu.
- Įmeskite ledo kubelį. Užbarstykite šokolado drožlių.
Skanaus!
Svarbu žinoti:
Alergenas: baltasis lubinas (lupinus albus).
Šiame straipsnyje dalinamės informacija apie lubinų kavą, jos istoriją, savybes ir galimą naudą. Tai nėra medicininė rekomendacija – jei turite sveikatos sutrikimų, alergijų ar dvejonių dėl naujo produkto vartojimo, pasitarkite su gydytoju ar dietologu. Augalai gali būti vertinga kasdienio ritualo dalis, tačiau ji nepakeičia subalansuotos mitybos ar medicininio gydymo, jei toks yra reikalingas.
Literatūros šaltiniai:
Zaouadi, N., Bensehaila, S., Sadi, F., et al. (2023). Optimization of Roasting Temperature and Duration for the Preparation of a Coffee-Like Lupin Sheath Beverage. Indian Journal of Science and Technology, 16(5).
Pereira, A., Ramos, F., Sanches Silva, A. (2022). Lupin (Lupinus albus L.) Seeds: Balancing the Good and the Bad. Molecules, 27(23), 8557.
Bouchoucha, R., Fradj, M. K. B., et al. (2016). Effect of Lupinus albus on glycaemic control, plasma insulin levels, lipid profile. Journal of Food and Nutrition Research, 4(9), 615-620.
Písaříková, B., & Zralý, Z. (2010). Dietary fibre content in lupine (Lupinus albus L.) seeds. Acta Veterinaria Brno, 79(2), 211-216.
Erbaş, M., Certel, M., & Uslu, M. K. (2005). Some chemical properties of white lupin seeds (Lupinus albus L.). Food Chemistry, 89(3), 341-345.
USDA Food Data Central. Available online: https://fdc.nal.usda.gov
