Pasakojimai, Gilių kava, Kiaulpienių šaknys

Be kofeino, bet su malonumu: kavos ir arbatos pasirinkimai nėštumo metu

Nėštumas – natūralių pokyčių ir atradimų metas. Moters kūnas išreiškia naujus poreikius, iškyla netikėtų norų ir pojūčių, tačiau atsiranda ir pagrįstų ribojimų. Visa tai keičia moters santykį su kasdieniais malonumais. Ryto kavos aromatas, anksčiau buvęs savaime suprantama dienos pradžia, dabar kelia klausimą dėl kavoje esančio kofeino – ar teks atsisakyti įprasto ryto kavos ritualo? O gal jis tiesiog virs į kitokią, tačiau ne mažiau malonią akimirką?
Į šiuos klausimus atsako ir savo ilgamete patirtimi dalijasi akušerė Ieva Girdvainienė iš klinikos „Gandro lizdas“.

Ieva Girdvainienė

Kava, kofeinas ir nėštumas: ieškant pusiausvyros

Nėštumo metu moters kūnas kalba subtiliai, o kartais ir itin išraiškingai. Nuostabu, kai moteris su švelniu smalsumu stebi kūno ir savijautos pokyčius, pastebi, kai kūnas nusigręžia nuo gerai pažįstamų mitybos įpročių ir prašosi kažko naujo. Dažna moteris brangina savo kavos ritualą, tad beveik visada iškyla klausimas dėl kofeino poveikio: ar galima gerti kavą? Kiek kofeino išsiskiria Jūsų pasirinktu būdu ruošiamame kavos puodelyje? O kaip dėl popiečio arbatos puodelio? Kiek kofeino jame? Galbūt geriausia visiškai atsisakyti kavos ir arbatos, kad ir kaip sunku būtų? Ieškant atsakymų, svarbu įsiklausyti į savo pojūčius ir poreikius, bet taip pat verta remtis patikimomis žiniomis – tai padeda sąmoningai ir su pasitikėjimu žengti per ypatingą laukimo laikotarpį.

Net apie 60 % moterų nėštumo metu sumažina arba visai atsisako kofeino – dažniausiai įvertinusios galimą poveikį vaisiui, taip pat dėl pakitusio skonio suvokimo ir lėtesnio kofeino metabolizmo nėštumo metu. Tačiau tai nereiškia, kad moterys atsisako kasdienių ritualų svarbių jų emocinei pusiausvyrai ir gerai savijautai. Priešingai – daugelis ieško alternatyvų, kurios būtų švelnesnės kūnui bei atlieptų tiek kūno, tiek emocinius poreikius.

Kofeinas nėštumo metu: faktai ir rekomendacijos

Dauguma gydytojų ir akušerių sutaria, jog per didelis kofeino kiekis nėštumo metu nėra saugus ir kelia pagrįstą susirūpinimą. Tyrimai rodo, kad kofeinas lengvai prasiskverbia per placentos barjerą ir gali paveikti vaisiaus širdies ritmą bei augimą. Dėl šios priežasties rekomenduojama neviršyti 200 mg kofeino per parą – tai apytiksliai atitinka vieną puodelį filtruotos kavos. Verta prisiminti, kad kofeino esama ne tik kavoje. Jo gauname vartodami juodąją arbatą, mačą, matę, burbulinę arbatą, energinius gėrimus, juodąjį bei karštą šokoladą ir net kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, skirtus galvos skausmui malšinti. Jautresnėms nėščiosioms net ir nedidelis kofeino kiekis kartais sukelia nemigą, širdies permušimus ar nerimą.


Moksliniai tyrimai sieja didesnį nei rekomenduojamą kofeino kiekį su padidėjusia persileidimo, mažo gimimo svorio bei priešlaikinio gimdymo rizika. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija (ACOG) rekomenduoja neviršyti 200 mg kofeino per dieną ir įvertinti galimą kofeino turinčių produktų įvairovę racione.
Tad nors kava ar kiti kofeino turintys produktai daugeliui moterų suteikia malonią akimirką sau, vis dėlto besilaukiant ypač svarbu atsižvelgti ir į savo, ir į mažylio saugumą.

Natūralios kavos alternatyvos be kofeino

Džiugu, kad šiuolaikinė moteris turi iš ko rinktis – ieškant, kuo pakeisti įprastą kavą, vis daugiau nėščiųjų atranda natūralius be kofeino gėrimus, kurie ne tik švelnesni kūnui, bet ir naudingi sveikatai. Šakninė kiaulpienių, varnalėšų ar cikorijų kava, taip pat gilių, miežių ar net morkų kava leidžia išlaikyti mėgstamą ritualą, o kartu palaikyti savijautą – tiek nėštumo metu, tiek jau susilaukus mažylio. Svarbiausia – atrasti tai, kas dera su Jūsų savijauta ir džiugina pojūčiais. O čia padėti gali „Dvaro kavos“, gaminamos moterų – moterims.
Apžvelgsime keletą bekofeinių kavų. Kiekviena jų turi ne tik savitą skonį, bet ir naudingų savybių, ypač aktualių nėštumo ir pogimdyvinio laikotarpio metu:

Kiaulpienių šaknų kava
Pasižymi švelniu, lengvai karamelizuotu skoniu ir kepenų veiklą skatinančiomis savybėmis. Tai ypač aktualu nėštumo metu, kai kepenų veikla sulėtėja, ypač jei pasireiškia nėščiųjų cholestazė. Kiaulpienių šaknys skatina tulžies išsiskyrimą ir gerina virškinimą – tai patvirtinta tiek tradicinėje medicinoje, tiek šiuolaikiniuose tyrimuose.

Gilių kava
Jaukus vaikystės gėrimas, kuris vertingas ne vien dėl vaikystės atsiminimo ar autentiškumo, bet ir dėl naudos – gilių kavoje esantys antioksidantai bei taninai palankiai veikia organizmą. Šios medžiagos teigiamai veikia žarnyno gleivinę ir gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, o tai svarbu nėštumo metu.

Mikrobiota – judviejų imuninės sistemos pamatas

Šiuolaikinis mokslas patvirtina tai, ką tradicinė medicina žinojo seniai – žarnyno sveikata tiesiogiai susijusi su bendra savijauta ir imunitetu. Nėštumo metu ši sąsaja tampa dar reikšmingesnė: motinos žarnyno mikroflora daro įtaką ne tik jos pačios savijautai, bet ir besiformuojančiai vaisiaus imuninei sistemai.


Daugelis šakninių kavų – ypač kiaulpienių, varnalėšų ir cikorijų – natūraliai gausios inulino, tirpios prebiotinės skaidulos, kuri ypač vertinga nėštumo metu. Kadangi inulinas tirpus vandenyje, jo reikšminga dalis išlieka net užplikant karštu vandeniu. Tokiu būdu šakninė kava tampa ne tik jaukus, bet ir funkcionalus gėrimas – padedantis palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, skatinti gerųjų bakterijų augimą, gerinti maistinių medžiagų įsisavinimą ir stiprinti imunitetą – tiek Jums, tiek Jūsų mažyliui.

Kūno signalai: kada verta suklusti

Nėštumo metu moters kūnas tampa jautresnis, o kai kurie simptomai, tokie kaip galvos skausmas, tinimai ar spaudimo pojūtis – gali būti daugiau nei laikinas diskomfortas, kartais jie signalizuoja apie būklę, reikalaujančią tiek pačios nėščiosios, tiek nėštumą palydinčių specialistų dėmesio. Viena dažnesnių, bet dažnai tyliai prasidedančių nėštumo būklių – preeklampsija.

Preeklampsija
Preeklampsija pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu ir kai šlapime nustatoma esant baltymų, kurie rodo, sutrikusią inkstų funkciją. Šią būklę gali lydėti tokie simptomai kaip: stiprūs galvos skausmai, patinimai (ypač veido srities, rankų), regos sutrikimai (mirgėjimas ar laikinas neryškumas), pykinimas, spaudimas viršutinėje pilvo dalyje.
Preeklampsijos rizika didėja, jei:

– moteris turi aukštą kraujospūdį ar antsvorį,
– tai pirmasis nėštumas; preeklamsija pasireiškė ankstesniuose, nėštumuose ar šeimos istorijoje
– laukiamasi dvynių ar daugiau kūdikių.

Tyrimai rodo, kad kofeinas gali laikinai pakelti kraujospūdį, todėl moterims, turinčioms preeklampsijos riziką, dažnai rekomenduojama sumažinti jo vartojimą arba rinktis alternatyvas. Tokiu atveju tinka gėrimai, kurie ne tik nesukelia papildomos apkrovos organizmui, bet ir turi raminančių savybių, tam tinka kai kurios vaistažolės, kurias apžvelgsime šiame straipsnyje.

Cholestazė
Nėštumo metu kepenų veikla natūraliai sulėtėja, o kai kuriais atvejais išsivysto nėščiųjų cholestazė. Cholestazė yra būklė, kai sutrinka tulžies nutekėjimas iš kepenų, o tulžies rūgštys ima kauptis kraujyje. Ši būklė gali sukelti stiprų niežulį, diskomfortą, o kai kada ir rimtesnių pasekmių.

Kadangi kofeinas metabolizuojamas kepenyse, cholestazės atveju organizmui gali būti sunkiau jį suskaidyti. Todėl esant šiai diagnozei ar padidėjus cholestazės rizikai, dažnai rekomenduojama riboti kofeino vartojimą arba rinktis gėrimus be jo – tokius, kurie neapsunkina kepenų.

Aprašytos būklės – preeklampsija, cholestazė – reikalauja atidžios nėštumą prižiūrinčių specialistų priežiūros, tačiau laiku pastebėtos šios būklės sėkmingai valdomos. Būtent todėl reguliarūs nėštumo patikrinimai ir konsultavimasis su specialistais net ir gyvenimo būdo ar mitybos klausimais yra svarbūs.

 

Vaistažolių arbatos sutinkant motinystę

Besilaukianti moteris gali stabtelėti, atgauti pusiausvyrą, sau šyptelėti ir laikydama rankose vaistažolių arbatos puodelį. Vaistažolių arbatos, kaip ir šakninės kavos, moters organizmui ypatingu laukimo laikotarpiu gali pasiūlyti palankių naudų, pavyzdžiui:

ramunėlės – žinomos dėl savo raminančių savybių, padedančios atgauti vidinę pusiausvyrą, gerina virškinimą bei veikia priešuždegimiškai,
– melisa – švelni, teikianti ramybės pojūtį, balansuoja nervinę sistemą, tinka ritualui prieš miegą,
liepžiedžiai – šildantys, palengvinantys kvėpavimą, palankūs normaliai širdies veiklai.

Akimirkos su vaistažolių arbata gali tapti meditatyvia praktika, atsivėrimu tam, kas vyksta. Įkvėpk su mintimi „aš čia“. Pajusk šilumą tarp delnų, kvapą, tylą. Nėštumo ar motinystės metu, kai tiek daug kaitos, labai svarbu sustoti – ne tik kūnu, bet ir vidumi. Arbatų aromatas kviečia tyrinėti, giliau įkvėpti, ramiai iškvėpti, švelniai atsigręžti į save, o po dar kelių įkvėpimų – susisieti su tuo, kas vyksta aplink. Kartais užtenka vos kelių tokios praktikos minučių, kad atgautume vidinę pusiausvyrą, pajustume, jog gamta per paprastą žolelę mums teikia atramą.

Arbata ir kava po gimdymo: naujas etapas

Po gimdymo vaistažolės taip pat naudingos – jos padeda organizmui atsistatyti fiziškai, suteikia emocinės atramos, kai dienos ilgos ir veiklios, o naktys trumpesnės nei anksčiau.

Lietuvoje nuo seno žinoma, kad gamtos augalai padeda ne tik ligai gydyti, bet ir motinystei sutikti – su jėga, švelnumu ir pasitikėjimu. Mamos dažnai rinkdavosi dilgėlių arbatą – ji padeda atstatyti jėgas, stiprina kraują ir palaiko organizmo tonusą. Ramunėlės ar melisa gali padėti nusiraminti, sušvelninti įtampą, kai kūnas ir emocijos dar gyvena perėjimo ritmu. Ypač tinka vakarais, kai mažylis jau miega, protas dar bėga. Liepžiedžiai tiks šilumai ir švelniam kvėpavimo palaikymui, ypač jei jaučiate peršalimo ženklus ar emocinį nuovargį.

Jei gimus mažyliui mėgaujamasi pupelių kava, verta žinoti, kad žindymo laikotarpiu kofeinas patenka į motinos pieną. Nors saikingas kiekis – apie 200–300 mg per parą – paprastai laikomas saugiu, kai kurie kūdikiai gali būti jautresni šiai medžiagai: tapti irzlesni ar sunkiau užmigti. Dėl to verta nepamiršti nėštumo metu atrastų šakninių kavų pasirinkimų – jie ne tik be kofeino, bet ir palankūs virškinimui, kepenų veiklai bei imunitetui.

Sąmoningas pasirinkimas, ne atsisakymas

Šakninės kavos ar vaistažolių arbatos padeda neatsisakyti mėgstamo puodelio ritualo, o jį transformuoti – į kažką švelnesnio, prasmingesnio ir palankesnio kūnui. Kai žinome, kad toks pasirinkimas palaiko mikrobiotą, neapsunkina kepenų ir neturi kofeino, tai tampa ne pakaitalu, o sąmoningu pasirinkimu.


Tegul šiltas puodelis tampa nedidele, bet svarbia kasdienybės dalimi – akimirka sustoti, atsikvėpti, įsiklausyti į save. Kartais būtent šios tylios minutės sukurtos ne tik atsisakymo, bet ir atradimų tampa tuo, kas leidžia palaikyti sveikatą ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą.

Rinkitės tai, kas maitina ne tik kūną, bet ir ramina mintis. Švelniai, atsakingai – iš meilės sau ir savo mažyliui.

Kiekvienas nėštumas – savitas, todėl prieš priimdamos bet kokius mitybos ar gyvenimo būdo sprendimus, visada pasitarkite su Jus prižiūrinčiu gydytoju ar akušere.

Naudota literatūra:
1. American College of Obstetricians and Gynecologists (ACOG). (2020). Caffeine intake during pregnancy.
2. American College of Obstetricians and Gynecologists (ACOG). (2021). Nutrition during pregnancy.
3. National Institutes of Health (NIH). (2021). Caffeine and Blood Pressure.
4. NHS – National Health Service (UK). Preeclampsia overview.
5. Royal College of Obstetricians and Gynaecologists. (2022). Intrahepatic Cholestasis of Pregnancy (Green-top Guideline No. 43).
6. Plants Journal. (2020). Health benefits of oak acorns and their phytochemicals: a review.
7. Frontiers in Microbiology. (2020). The role of the gut microbiota in pregnancy and early life immune development.
8. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). (2023). Maternal Diet.
9. Nawrot, P., Jordan, S., Eastwood, J., Rotstein, J., Hugenholtz, A., & Feeley, M. (2003). Effects of caffeine on human health. Food Additives & Contaminants, 20(1), 1–30.
10. Roberfroid, M. B. (2007). Inulin-type fructans: functional food ingredients. The Journal of Nutrition, 137(11 Suppl),2493S–2502S.
11. Wierzejska, R. (2021). Caffeine consumption during pregnancy: What we know and what we need to know. Nutrients, 13(9), 3256.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *