Pasitikdami Vasario 16-tąją kaskart naujai pažvelgiame į savo, kaip laisvos, savarankiškos valstybės piliečio ar pilietės gyvenimą. Dėkingi už 1918 metais apsisprendusius, su šviesa ir viltimi žiūrėjusius į ateitį, kurioje štai ir esame šiandien mes, turintys laisvę rinktis kaip gyventi, teisę kalbėti ir kurti, regintys galimybes ir vienybę net ir didžiausių iššūkių akivaizdoje.
Kita vertus, apėmus nuovargiui dėl šiuolaikinio skubesio įkvėpto gyvenimo būdo, vis dažniau kyla noras įkvėpimo ir išminties semtis praeityje. Smalsu, kaip gyveno ir kuo stiprinosi istoriškai svarbios asmenybės, kiek jų gyvenimo būdas galėjo įtakoti istoriškai svarbius sprendimus, vizionieriškumą ir likimo posūkius.
Įvairiose šalyse gyvenęs, sveikatingą gyvenimo būdą propagavęs ir medicinos daktaro diplomą turėjęs Dr. Basanavičius auszrą kasryt, kaip pasakojama, pasitikdavo su gilių ir kitų skrudintų šaknų kava. Įprastą pupelių kavą jis keitė kavos alternatyvomis dėl jį kamavusio aukšto spaudimo, širdies perplakimų ir kitų sveikatos nesklandumų (N. Nezabitauskis, „Basanavičius“, 1938 m). O kokias gi kitas, jei ne iš mūsų pievų ar miškų rinktų sėklų ar šaknų pagamintas kavas, Lietuvos patriarchas galėjo gerti?
Prie „Dvaro kavų“ komandos prisijungus Viktorijos mamai, chemikei Bronislavai Butkutei, kiek moksliškiau patyrinėsime nuo seno mėgstamiausias lietuvių kafijas, turinčias sveikatai naudingų, organizmą valančių savybių – skrudintų gilių, varnalėšų ir kiaulpienių kavas.
Gilių kava
Paprastojo ąžuolo (Quercus robur) gilės nuo seno buvo naudojamos kaip itin maistingas pašaras, duonos tešlos pagrindas ir kaip kavos pakaitalas. Tradiciškai naudotos ir medicinoje – kaip sutraukianti priemonė nuo viduriavimo ir apsinuodijimo. Gilių kava buvo vaišinami sveikstantys po ligų, nusilpę ar drąsą praradę.
Paprastojo ąžuolo gilėse ištirta daugybė biologiškai aktyvių junginių, polifenolių, stebinančių antioksidaciniu aktyvumu (taninų, elago rūgšties ir kt.), tad gilės su daugybe mikroelementų, angliavandenių, amino rūgščių, baltymų, lipidų ir įvairių sterolių dabar iš naujo atrandamos kaip funkcinio maisto šaltinis.
Didelis bioefektyvių junginių kiekis, jų aktyvumas, antioksidacinės, antikancerogeninės ir kardioprotekcinės savybės pasireiškia gydant konkrečias ligas, o tai didina susidomėjimą gilių integravimu į žmonių mitybą.
Gilių kava gaminama iš termiškai apdorotų - lukštentų, mirkytų ir švelniai skrudintų gilių branduolių. Vienareikšmiškai pripažįstama, kad skrudinant gilėse bioaktyvios jų savybės tik sustiprėja.
2007 m. publikuotame moksliniame straipsnyje pateiktas tyrimas, kurio metu lyginti kambario temperatūroje išdžiovintos ir sumaltos gilės su 200 ºC temperatūroje kaitintomis gilėmis. Termiškai apdorotuose mėginiuose netanininių fenolių, įskaitant galo rūgštį, buvo žymiai daugiau, o taninų kiekis sumažėjo, – dėl šio skilimo ir dėl to didėjančio netanino fenolių kiekio termiškai apdoroti mėginiai pasižymi didesniu antioksidaciniu aktyvumu nei nekaitinti ir žymiai gardesniu skoniu sumažėjus rauginėms, sutraukiančioms medžiagoms.
Varnalėšų šaknų kava
Didžioji varnalėša (Arctium lappa L.) biologijos ir medicinos srityse labai vertinama dėl fenolinių junginių ir terpenų, medžiagų, turinčių antioksidacinių, antimikrobinių, priešnavikinių ir priešuždegiminių savybių. Aktyviai tiriamas priešuždegiminis, gastroprotekcinis, hepatoprotekcinis poveikis, veiksmingumas prieš odos bėrimus, opinį kolitą, senėjimą stabdantis ir citotoksinis poveikis.
Remiantis tyrimais, galime drąsiai teigti, kad skrudintų varnalėšų šaknų kava yra puikus pasirinkimas popietiniam puodeliui po sočių pietų, triukšmingo savaitgalio ar kai reikia naujų jėgų švariai pradžiai.
Siekiant įvertinti varnalėšų perdirbimo galimybes, ištirtos varnalėšų arbatos, apdorotos garuose ir skrudinant, fizikinės ir cheminės savybės. Įrodyta, kad skrudinant varnalėšos šaknyse esančios antioksidacinės talpos ir bendro fenolio kiekis tik padidėja. Tyrimai taip pat parodė varnalėšų šaknų ekstraktų hepatoprotekcinį (apsauginį) poveikį kepenims.
Gausiai varnalėšoje aptinkamas inulinas turi antivirusinį ir antibakterinį poveikį, be to, jis yra maistinė skaidulinė medžiaga, kuri skrandyje brinksta ir suteikia sotumo jausmą. Neišmetus, o sukramčius išbrinkusias kavos nuosėdas, į žarnyną inulinas patenka nesuvirškintas, kur, kaip prebiotinė medžiaga, stimuliuoja gerųjų bifidobakterijų ir laktobacilų augimą.
Pikantiška savybė, mokslininkų priskirta gausiems jų flavonoidams, saponinams, lignanams ir alkaloidams, leidžia varnalėšas vadinti natūraliu afrodiziaku (!), skatinančiu lytinį potraukį ir atsaką didinant testosterono kiekį organizme.
Kiaulpienių šaknų kava
Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) liaudies medicinoje vadinama „gyvybės šaknimi“ ir vartojama, bendrai organizmo savijautai gerinti, aterosklerozės profilaktikai, virškinimui gerinti.
Pastaruoju metu pasaulyje įvairiapusiškai tiriamos šio augalo cheminės, farmakologinės, toksikologinės savybės, o jų gydomosios savybės pagrindžiamos klinikiniais tyrimais. Kiaulpienių šaknyse buvo kiekybiškai nustatyti 18 fenolinių junginių, jų tarpe chlorogeno, kavos, siringo ir vanilino rūgštys. Be to, šaknyse yra karotinoidų (liuteino), riebalų rūgščių (miristino rūgštis), mineralų, cukrų (fruktozės, gliukozės, manitolio), vitaminų, gleivių, pektininių medžiagų.
Tyrimai įrodo, kad kiaulpienės šaknys yra geras natūralių antioksidantų šaltinis ir gali padėti užkirsti kelią laisvųjų radikalų įtakojamiems ląstelių pokyčiams. Laisvieji radikalai kaupiasi nuo užteršto oro, netinkamos mitybos, streso, rūkymo ir kitų išorinių veiksnių, kurių itin prisikaupia žiemos mėnesiais mažiau judant gryname ore.
Kiaulpienių šaknų kava pasižymi teigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams: nutukimui, padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje ar esant laisvųjų riebalų rūgščių pertekliui.
Kaip ir varnalėšų šaknyse, taip ir kiaulpienėse yra didelė (iki 40 proc.) koncentracija skaidulinės medžiagos inulino, turinčio įtakos gerųjų bakterijų įsitvirtinimui, jų augimo skatinimui ir normalios žarnyno mikrofloros atkūrimui. Be to, inulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
Visos „Dvaro kavų“ gaminamos gilių ir šaknų kavos skrudinamos – ši proceso dalis reikalavo mažne daugiausia įdirbio ir laiko, norint rasti optimaliausią laiką ir temperatūrą siekiant išgauti gardžiausią skonį ir aromatą, bei sustiprinti bioaktyvių medžiagų savybes.
Kavų paruošimas
Gilių kava ruošiama gali būti keliais būdais. Pirmas greitasis:
į puodelį įberkite 1 šaukštelį kavos, užpilkite verdančiu vandeniu ar mėgstamu pienu, palaikykite 5-7 min.
Kitas būdas - tradicinis, mažiau skubantiems: užvirkite 250 ml vandens, įberkite 1 arbatinį šauštelį gilių kavos ir virkite 3-5 min. Įpylę tiek pat ar kiek mažiau pieno, dar pavirkite 1 min.
Šiuolaikinis būdas, tinkantis kavinėms - ruošti kavos aparatu kaip įprastą kavą.
Paruoštą kavą galite gardinti medumi, sviestu, cinamonu.
Tiek varnalėšų, tiek kiaulpienių kavos ruošiamos paprastai:
įberkite pusę ar pilną arb. šaukštelį kavos į puodelį.
Užpilkite karštu vandeniu, išmaišykite ir palaikykite 5-7 min.
Pagardinkite mėgstamu pienu, medumi, sviestu, kardamonu ar / ir cinamonu.
Skoniai
Gilių kavą geriant juntami graikinių riešutų, pieniškos karamelės, ruginės duonos poskoniai.
Kiaulpienių kava pasižymi kartokai saldžiu skoniu, primenančiu kakavą, aromatas gali priminti ir žemės po lietaus kvapą, ir karamelę.
Varnalėšų kava kiek sodresnio, žemiško, stipresnės kavos skonio su saldymedžio poskoniu. Skanaus!
Šaltiniai:
Comprehensive Reviews in Food Science and Food Safety;
The Scientific World Journal;
Food Chemistry;
Journal of biomedical science;
Korean Journal of Food Preservation
© Draudžiama kopijuoti ir platinti svetainėje www.dvarokavos.lt esančią vaizdinę ir tekstinę informaciją be MB „Užupių manufaktūra“ sutikimo. Kilus klausimams dėl šioje interneto svetainėje esančios informacijos panaudojimo, prašome kreiptis el. paštu info@dvarokavos.lt