Rudeniui vis labiau niaukstantis, įprasta kava daugeliui tampa vieninteliu ir kasdieniu vaistu nuo sumažėjusio darbingumo ir depresyvios nuotaikos. Spaudoje ir mokslinėje literatūroje netrūksta diskusijų apie jos poveikį, naudą, šalutinį poveikį, priklausomybę ir… kofeino nuovargį.
Pirmiausia, aptarkime kofeino vartojimo ypatumus – geriant įprastą pupelių kavą, tiek juodąją ar žaliąją arbatą, energinius ar gaiviuosius gėrimus, valgant juodąjį šokoladą. Stimuliuojančiu kofeino poveikiu niekas neabejoja, nors daugybė tyrimų kelia gan prieštaringas išvadas dėl šio stimuliavimo trukmės ir pasekmių.
Kavos nauda sveikatai priklauso nuo kofeino, polifenolių – ypač chlorogeno rūgščių, flavanoidų katechinų, kofeino rūgšties, diterpenų – kahveolio ir kafestolio. Kofeino kiekis priklauso nuo kavos rūšies, paruošimo būdo, ir, pirmiausia, nuo jos apdirbimo – ar geriama malta pupelių kava, kurios stimuliuojančio kofeiną poveikį po kurio laiko keičia slopinantis teobrominas, ar tirpi, kuri gaminama tik iš vidinės pupelės dalies, turinčios mažiau kofeino ir daugiau teobromino.
Kofeino, populiariausios pasaulyje stimuliuojančios medžiagos, didžiausia koncentracija smegenyse ir kraujyje išgėrus puodelį susidaro po 30–40 min. Pusė suvartoto kofeino kiekio suaugusiam žmogui pasišalina per 3–6 val. su šlapimu. Vieningai sutariama, kad kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, bet reikšmingos ilgalaikės įtakos kraujo spaudimui neturi (kaip prieštaringai tai neskambėtų), jo poveikio trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, svorio, gyvenimo būdo ir vartojimo įpročių.
Sutariama, kad apie 280 mg kofeino (2–3 espresso dydžio puodeliai) per dieną yra vidutinė saugi norma, kurią vartojant ilgesnį laiką kava turės teigiamų pasekmių:
antioksidacinės ir priešuždegiminės kavos savybės mažina mutacinius ląstelių pokyčius ir lėtinių ligų tikimybę, gali stabdyti tam tikrų vėžinių ląstelių dauginimąsi;
hepatoprotekcinis ir antifibrozinis poveikis gali užkristi kelią kepenų riebėjimui ir tam tikroms kepenų ligoms;
kofeinas gali padidinti raumenų susitraukimo jėgą ir padidinti sportininko skausmo slenkstį arba jaučiamą krūvį, dėl ko gali pailgėti didelės apkrovos reikalaujančios sportinės treniruotės;
smegenis aktyvuojančios savybės gali lemti mažesnę riziką susirgti depresija.
Jei kofeino per dieną suvartosite daugiau nei 480 mg (4–5 puodelius) arba jūsų organizmas jautresnis, didelė tikimybė, kad pasireikš neigiamas kofeino poveikis organizmui:
nuolat aktyvuojant adrenalino ir kortizolio išsiskyrimą skatinamas nervingumas ir emocinis dirglumas, to įtakoti skausmai skrandžio plote, nevalingi raumenų virpesiai;
išaugęs širdies susitraukimų dažnis gali lemti nemigą, paviršutiniškesnes ir trumpesnes miego fazes, kas įtakoja organizmo jautrumą insulinui;
išgeriant daugiau nei 8 puodelius kavos per dieną, skatinama aritmija, didėja aterosklerozės ir insulto rizika;
yra žinoma, kad kavos aliejus, kafestolis ir kahveolis didina cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau kavą filtruojant kavą ši savybė ženkliai sumažėja;
verta atkreipti dėmesį – nėštumo metu kofeino pasišalinimo greitis ilgesnis, rūkantiems asmenims – trumpesnis;
griežčiausia nuomonė liečia kavos gėrimą tuščiu skrandžiu – padidėjus skrandžio rūgštingumui skrandžio sultys gali labiau ardyti sieneles; gali išsivystyti gastritas, refliuksas, pankreatitas ir opos.
Prieštaringos kavos savybės, kintančios nuo suvartojamo kiekio ir asmeninių organizmo savybių:
tyrimai rodo, kad kava tiek su kofeinu, tiek be kofeino palaiko kasos ląstelių gyvybingumą ir atsparumą, todėl gali sumažinti 2 tipo cukrinio diabeto, neurodegeneracinių sutrikimų (Alzheimerio, Parkinsono ligų) riziką. Tačiau jau turintiems diabetą puodelis kavos gali sukelti per smarkų cukraus lygio kraujyje šuolį, sumažinti jautrumą insulinui ir komplikuoti organizmo atsaką;
tyrimai rodo apsauginį poveikis širdies ir kraujotakos sistemai, tačiau nefiltruotos kavos sudėtyje esantys didesni kahveolio ir kafestolio kiekiai žymiai padidina blogojo cholesterolio kaupimąsi;
saikingas kofeino turinčių gėrimų vartojimas skatina žarnyno peristaltiką, bet per didelis kofeino vartojimas gali būti vidurių užkietėjimo priežastis;
kavoje esantis katechinai skatina riebalų skaidymą ir didina energijos suvartojimą, todėl veikia prevenciškai kontroliuojant svorį ir mažinant nutukimą, tačiau per dideli katechinų kiekiai turi neigiamą poveikį, galintį pasireikšti kepenų pažeidimais;
ne visi tyrimai rodo galimą ryšį tarp kofeino vartojimo ir sumažėjusio kaulų mineralinio tankio arba padidėjusios lūžių rizikos.
Lyg dar būtų negana šio teigiamų ir neigiamų savybių prieštaringumo, kofeinas sukelia priklausomybę su visais abstinencijos simptomais – nuovargiu, irzuliu, galvos skausmu ir net depresija. Nuolatinis gausus kavos vartojimas neišvengiamai kelia kofeino tolerancijos kartele, dėl ko neretam ateina metas, kai kava „nebeveikia“. Išgėrus jau ir nebe tokį gardų puodelį nebesulaukiama siekiamo žvalumo, apima nuovargis ir snaudulys, net saldumynai nebedžiugina, o minty ima kirbėti mintis, kad laikas nuo kavos pailsėti. Tik kaip?
Siekiant išvengti itin didelio streso organizmui, mitybos specialistai pataria kofeino dienos kiekį mažinti perpus kasdien, kol praeis sunkiausieji abstinencijos simptomai. Į pagalbą tenka pasitelkti du pagalbininkus – tvirtą valią (ypač, pirmoms dienoms, kol praeina sunkiausia abstinencijos dalis) ir… taip, žinoma, bekofeines kavos alternatyvas – mūsų gardžiąsias lietuviškąsias kafijas.
Trumpai ir nesikartojant, nes ankstesniuose pasakojimuose jau gana išsamiai gvildenome daugumos konkrečių šaknų ir gilių savybes: neigiamo poveikio organizmui nei viena kavos alternatyva neturi, o nauda neišmatuojama ir pagrįsta moksliškai:
skonio receptoriams tenka nauja proga „atpažinti ir suprasti“ naujų skonių;
organizmas nebeapkraunamas prieštaringai veikiančiomis medžiagomis;
širdis lieka rami;
kepenys gauna progą „atsipūsti“ ir net pasisemti detoksikaciją skatinančių veikliųjų medžiagų.
Žarnyno mikrobiotą pradžiugina šaknyse gausiai kaupiamas inulinas, mineralinės medžiagos ir vitaminai, tikėtinai reguliuojamas skrandžio rūgštingumas ir cukraus lygis kraujyje, o taninai ir antioksidantai ne prasčiau už kavą „dirba“ gerąjį darbą saugodami ląsteles – trumpai tariant, organizme stoja taika.
Tačiau, pripažinkime, kokia nauda sveikatai bebūtų, didžiausia laimė – išsaugant šventąjį aromatingąjį dienos ritualą ir sąžinės ramybę prisiminus, kad meilė kitam prasideda nuo [gardžios] meilės sau.
Atsisakant kofeino ir renkantis gėrimus be kofeino, verta išlaikyti tą patį „kavos gėrimo“ grafiką, aplinką, drauge įprastai vartojamus skanėstus - ir psichologiškai bus lengviau, o ir verta neatmesti galimo placebo efekto, kuris vis labiau pripažįstamas kaip realų fizinį efektą galintis turėti veiksnys.
Šakninių kavų paruošimas gali būti identiškas įprastinei pupelių kavai - nuo paprasto užpylimo puodelyje iki Chemex ar French press kavinukų. Varnalėšų kava, kiaulpienių šaknų, gilių kava ir cikorijų kava gali būti gaminama ir pusiau automatiniais nemalančiais kavos apratais. Paruošimo procesas - svarbi ritualo dalis, o kafijos leidžia neprarasti šio malonumo.
O kur dar skirtingi natūralūs kafijų poskoniai, apdovanojantys naujo-pamiršto atradimo džiaugsmu – nuo karčiosios žemiškosios varnalėšos, kakavos natų kiaulpienės ar karamelės su graikiniais riešutais poskonių kupinos gilių kavos...
Iš klientų neretai tenka išgirsti, kad mūsų kavos puikiai veikia kaip dienos „antrasis ar trečiasis kavos puodukas“, tad drąsiai sakome ir kviečiame eksperimentuoti, nes įmanoma pasiekti tą taip siekiamą sveiką balansą neprarandant gurkšnojimo idilės.
Sveikatos, poilsio ir rutiną įveikiančių mitybos permainų!
Šaltiniai:
Critical reviews in food science and nutrition
Osteoporosis International
Nutrition research reviews
Pharmaceuticals
© Draudžiama kopijuoti ir platinti svetainėje www.dvarokavos.lt esančią vaizdinę ir tekstinę informaciją be MB „Užupių manufaktūra“ sutikimo. Kilus klausimams dėl šioje interneto svetainėje esančios informacijos panaudojimo, prašome kreiptis el. paštu info@dvarokavos.lt